Gamtosauginių bei gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas išsaugojant ir pagausinant balinių vėžlių ir raudonpilvių kūmučių populiacijas

Balinis vėžlys (Emys orbicularis) – labai retas, saugomas gyvūnas. Tarptautinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) ši rūšis įtraukta kaip esanti arti išnykimo. Balinis vėžlys taip pat įrašytas į Berno konvencijos II ir ES Buveinių direktyvos II ir IV priedus. Balinis vėžlys įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Lietuvos Raudonosios knygos EN kategoriją. Raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) saugomos Berno konvencijos II ir įrašyta ES Buveinių direktyvos II ir IV prieduose bei Lietuvos respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Lietuvos Raudonosios knygos NT kategoriją. Raudonpilvių kūmučių populiacijos nyksta, nes mažėja joms tinkamų gamtinių buveinių – seklių, gerai šildomų vandens telkinių (kūdrų, žemapelkių balų ir pan.). Reikalingos priemonės šios rūšies populiacijai pagausinti ir sustiprinti.

Pagrindinės nykimo priežastys – tai šioms rūšims tinkamų gyventi, žiemoti bei veistis buveinių mažėjimas dėl užaugimo krūmais, užžėlimo tankia žoline augmenija, vandens telkinių apaugimo meldais, taip pat dėl didelio jauniklių žuvimo procento.

Vykdant gamtosauginius projektus, stebint situaciją gamtoje, buvo pastebėta, kad balinių vėžlių patelės kiaušinius sudeda netinkamose vietose (pakelėse, dirbamuose laukuose), jaunikliai žūsta nesulaukę pavasario, o daug kūmučių ikrų ir buožgalvių dėl įvairių gamtos veiksnių žūsta nesulaukus metamorfozės pabaigos. Kadangi pasitaiko labai sausringos vasaros, tai dalis užlietų pievų, nedideli tvenkiniai išdžiūsta, kas sukelia buožgalvių ir mažų varliukų žūtį, be to jais minta įvairūs paukščiai, žinduoliai, žuvys. Kūmutės, baigusios metamorfozę ir išlipusios į sausumą, taip pat turi nemažai pavojų – tai paukščiai, žinduoliai. Reikalingos priemonės – padedančios išsaugoti buožgalvius ir jaunas kūmutes (po metamorfozės), taip pat prižiūrėti jų buveines.