Urbo kalnas

Iki projekto įgyvendinimo Urbo kalno ir gretimoje teritorijoje buvo vietų apaugusių menkaverčiais medžiais ir krūmais, daug savaiminių medžių ir krūmų, pasenę kalnapušynai, todėl praktiškai nebuvo galimybės grožėtis nuo kalno atsiveriančiomis Kuršių nerijos panoramomis. Urbo kalnas pasižymi savo išskirtine reljefo forma, čia yra daug žmonių pramintų miško takelių, tačiau teritorija nepritaikyta ekologiniam švietimui.

Sutvarkius teritoriją, įrengus dendrologinį taką būtų sudarytos sąlygos kraštovaizdžio ir vietos vertybių pažinimui, edukacijai, prisideda prie kraštovaizdžio apžvelgiamumo didinimo. Teritorija nebuvo išnaudojama ekologiniam švietimui, trūksta apžvalgos ir poilsio aikštelių, mažosios architektūros elementų, informacijos apie kraštovaizdį lauko aplinkoje.

Neringos savivaldybės teritorijoje teismo sprendimu yra pripažinti bešeimininkiais 9 statiniai, kurie projekto metu buvo likviduoti.

Įgyvendinus projektą, t. y. sutvarkius Urbo kalno ir gretimą teritoriją bei likvidavus bešeimininkius statinius Neringos savivaldybėje padidintas estetinis kraštovaizdžio patrauklumas, pagerinta kraštovaizdžio apžvalga, sudarytos sąlygos jo pažinimui, vietos vertybių pristatymui, matomumo didinimui, apsaugoti ir sutvarkyti želdiniai, padidinta informacijos sklaida apie kraštovaizdį lauko aplinkoje, įgyvendintos kitos kraštovaizdžio vizualinės kokybės gerinimo priemonės.